
Svečias pasakojo, kad tėvai jam ir dar dešimčiai jo brolių bei seserų įskiepijo meilę žmonėms, žemei, savo tautos kultūrai. Tikriausiai toks auklėjimas jam padėjo vėliau padaryti daug gerų darbų.
Šiuo metu Z. Dokšas gyvena Palangoje, o kai buvo darbingo amžiaus, vadovavo Šilutės rajono Juknaičių gyvenvietės tarybiniam ūkiui. Per 30 metų pamario pelkėse pastatė ne tik fermas, bet ir vaikų darželius, senelių namus, sveikatingumo kompleksą su žiemos sodu, įrengė parkus su meniškomis skulptūromis. Sovietmečiu Juknaičių tarybiniam ūkiui netgi buvo suteikta Lenino premija – taip aukštai nebuvo įvertinta jokia kita TSRS kaimo gyvenvietė.
Bendraudamas su kalvariškiais mokiniais, Z. Dokšas linkėjo jiems susilaikyti nuo blogio ir daryti tik gerus darbus. „Blogų darbų vėjas nenuneša, jie lieka mūsų mintyse“, – kalbėjo svečias. Prisimindamas savo moksleiviškas išdaigas, pasakojo, kaip mėgo vaikščioti tilto per Varduvą turėklais ir už tai ne kartą gavo rykščių nuo mokytojo. Buvo nubaustas ir už tai, kad mokyklos tualete pakabino Stalino portretą.
„Dabar senatvėje susumuoju savo gyvenimo poelgius ir pagalvoju: daug ko galėjau ir nedaryti“, - prisipažino buvęs Žemaičių Kalvarijos mokyklos mokinys.
Susitikimo pabaigoje Z. Dokšas pasirašė mokyklos garbės svečių knygoje, kurioje savo linkėjimus yra parašęs ne vienas projekto „Drąsinkime ateitį“ renginių svečias.
„Dabar senatvėje susumuoju savo gyvenimo poelgius ir pagalvoju: daug ko galėjau ir nedaryti“, - prisipažino buvęs Žemaičių Kalvarijos mokyklos mokinys.
Susitikimo pabaigoje Z. Dokšas pasirašė mokyklos garbės svečių knygoje, kurioje savo linkėjimus yra parašęs ne vienas projekto „Drąsinkime ateitį“ renginių svečias.